ilgaburnis

ilgabùrnis, -ė adj., smob. (1), ilgabur̃nis (2) kas turi ilgą burną, ilgą veidą: Tas ponas – sudžiūvęs, ilgaburnis toks, jau žilas sp. Ko gi inejo šitas ilgabùrnis? Ds. O ta lapė ilgabur̃nė dūdele dūduoja Ds.